Ar žinote, kas yra profesinis perdegimas, dėl ko vieni su tuo susiduria arba nuolat balansuoja ant perdegimo ribos, o kitiems tai išvis nepažįstama? Kur slypi to šaknys? Apie visa tai šiandien kalbėsimės su gydytoju psichoterapeutu bei lektoriumi Dainium Jakučioniu.
- Kas yra profesinis perdegimas ar pervargimas, ar tai yra vienas ir tas pats?
Ne. Vis dėlto ne. Pervargimas gali būti visiems žmonėms, na, realiai ir nedirbantiems, ir vaikams tiesiog, kad jie pervargsta dėl kažko, tai nebūtinai būna susiję su darbu. Be abejo, daugumai suaugusių tai bus susiję su darbu, bet studentai, pavyzdžiui, pervargsta ir nuo mokslų, ypatingai jeigu neturi režimo, bet profesinis perdegimas, tai jau yra ilgalaikis stresas patiriamas darbe, kuris turi savo specifines tada jau tokias ir pasekmes, ir kartais tam tikrus simptomus turi specifinius, mes skaitom perdegimą tik vykstantį darbe. Nors dabar visuomenė jau kaip ir sako, kad yra ir mamų perdegimas, studentų perdegimas, moksleivių perdegimas, jau daug kur saistoma, bet pirmiausia tas terminas
atsirado darbinėje aplinkoje, buvo kalbama tik apie darbą ir va tą ilgalaikį stresą, patiriamą darbe ir tada jau perdegimą. Pervargimas susijęs su tuo iš dalies irgi. Tas yra, jeigu žmogus labai daug pavargsta darbe, tai gali prieiti prie perdegimo, bet nebūtinai.
- Minėjai specifinius simptomus, kokie simptomai gali išduoti, kad jau galbūt esu ant per perdegimo ribos?
Tai pirma, vėlgi tas pats nuovargis gali būti. Rytais atsibudimas ir jautimas, kad aš esu nepailsėjęs, tada vadinama tokia, aš ją taip vadinu, sekmadienine nemiga. Tai yra, kai žmogus negali užmigti sekmadieniais tik tai, reiškia, kad tik prieš darbo savaitės pradžią. Penktadienį, šeštadienį miega kaip tas jau gerai miegantis kūdikis, o va sekmadienį kažkaip būna nemiga. Tai reiškia, kad jis irgi daugiau rūpinasi apie tai, kas bus tam darbe, ką jis jaus, kodėl šitaip jausis. Tai va tokie patys pradiniai gali būti tokie simptomai nemigos, tada jau eina rimtesni tokie, pavyzdžiui, emocinis išsekimas. Tai yra ir toks jėgų neturėjimas, bet tuo pačiu ir noro neturėjimo nei eiti į darbą, nei veikti kažkokią tada jau kitą veiklą. Tuo pačiu atsiranda ir rezultatų prastėjimas darbe. Tiesiog nepasiekia rezultato. Žmogus, atrodo, dirba, dirba, dirba, dirba, dirba ir gal net ir labai daug dirba, bet tų rezultatų kaip nėra, taip nėra, nes tiesiog, ar tai dėmesys išblaškytas, ar jis neturi jėgų, ar jis sėdi ir žiūrį į tašką kompiuteryje, niekaip negali susikaupti tų darbų padaryti. Ir trečiasis toks jau požymis irgi su perdegimu susijęs yra atsiribojimas. Atsiribojimas nuo kolegų, nuo klientų, kartais tai tampa tokiu cinizmu ir pesimizmu, kur yra visi blogi, visi kažkaip čia manęs netenkina, visi nori man tik blogo.
Šitie trys tokie momentai, kur yra emocinis išsekimas, tada rezultatų prastėjimas arba jų nebuvimas ir atsiribojimas toks. Tai jau sako, kad na čia jau yra kažkas negerai. Po to aišku, atsiranda dar ir fizinių simptomų: galvos skausmai, kažkokios tai keistos ligos, gali būti daugiau peršalimo ligų vien tik dėl to, kad žmogus pavargsta. Taipogi ten jau iki drastiškų - širdies kraujagyslių, migrenų, virškinimo problemų ir taip toliau, nes tiesiog, jeigu tai užsitęsia, užsitęsia, užsitęsia, žmogus nieko nedaro ir tas blogumas ateina.
----
Visas pokalbis - laidos įraše.
Laidą „Ofiso dramos“ žiūrėkite trečiadieniais 20.30 val. per Marijampolės televiziją.
@mediammmlt
www.marijampoles.tv