Antroje „Ofiso dramų“ laidoje kartu su „Academia Dominorum“ partneriu, lektoriumi ir konsultantu Andriumi Janiukščiu gvildenome emocinio bei psichologinio smurto darbe ir mobingo temą - kas tai yra, kaip atpažinti ir ką daryti su tuo susidūrus.
- Andriau, žinau, kad temos apie emocinį bei psichologinį smurtą, mobingą daug kam yra nepatogios, o tau tai yra įdomi tyrinėjimo sritis. Kaip šios temos apskritai atsirado tavo gyvenime ir kuo jos tave taip traukia?
Aš kaip jaunas dar pakankamai specialistas. Žmogus. Savo karjeroje esu susidūręs su visokiais dalykais. Ir su tais, kuriais žmonės susiduria įprastai - įtampa darbe, darbo įvairiais nesklandumais ir tarp tų nesklandumų - su psichologiniu ar emociniu smurtu. Tie reiškiniai paskatino mane domėtis apskritai, kas čia tokio yra? Kas yra tie toksiniai santykiai, kur tas toksiškumas ir ką aš kaip žmogus galiu su tuo daryt? O kitas dalykas, jūs paminėjote, kad šita tema yra nepatogi. Na, mes dažnai taip sakome, nepatogu, lyg ir nemalonu kalbėti, lyg ir norisi galbūt užmerkti akis. Aš, nors ir pats taip kartais sakau, visiškai nesutinku su šituo požiūriu dėl to, kad psichologinis, emocinis smurtas, mobingas yra normalus, sakysiu taip - įprastas, ne normalus reiškinys, kuris egzistuoja žmonių santykiuose, egzistuoja darbo aplinkoje, privačiose, valstybinėse organizacijose ir jeigu mes kažkaip užmerksime akis, ar apie tai nekalbėsim, niekaip nenumenkinsim to reiškinio, jis yra realus. Jis yra kartu su mumis. Aš manau, kad viešumas ir vieša diskusija yra būtina sprendžiant arba ieškant sprendimų mobingui ar psichologiniam emociniam smurtui darbe.
- Pradėkime šią temą gvildenti nuo pradžių, nes daugeliu atvejų žmonės vadina skirtingus dalykus vienodais vardais. Ar galėtum įnešti aiškumo į šias sąvokas, kas yra eilinis konfliktas darbe, kas yra priekabiavimas, kas yra emocinis smurtas, kas yra mobingas?
Kalbame apie kelias skirtingas sąvokas. Pirmiausiai galbūt aptarkime, kas yra konfliktas. Konflikto sąvoka yra pakankamai paprasta, bent jau priimtiniausia mano perspektyva žvelgiant, konfliktas yra susidūrimas kažkokių skirtingų priešybių. Tai gali būt nuomonės, argumentai, idėjos, pozicijos. Tada, kada žmones užvaldo nemalonūs jausmai. Pavyzdžiui, jeigu mes turėtumėm skirtingas nuomones, mes galime jomis dalintis, galime prieiti prie trečiosios kažkokios bendros nuomonės. Galima ieškoti panašumų, skirtumų, bet jeigu mes įrodinėjame vieni kitiems savo nuomonę ir mus užvaldo nemalonūs jausmai, tai jau nebe diskusija, nebe pasidalinimas nuomonėmis, tai jau yra konfliktas.
Psichologinis emocinis smurtas dažniausiai įvardinamas veiksmas. Tyčinis veiksmas prieš kitą žmogų, siekiant padaryti jam kažkokį tai neigiamą poveikį, pavyzdžiui, emocinį poveikį, psichologinį poveikį, fizinį, finansinį poveikį. Pavyzdys paprastas. Jeigu aš pradėčiau ant jūsų šaukti, rėkti viešai, kitiems girdint, kur galbūt jūs pasijustumėte negerai, jaustumėt socialinį stresą, galbūt neigiamus tuos pačius jausmus, galbūt jaustumėtės pažeminta, na, mano veiksmą galima būtų įvardinti kaip psichologinio smurto veiksmą.
Priekabiavimas būtų tyčinis veiksmas, siekiant pažeisti kito žmogaus orumą, garbę, statusą, reputaciją bei pasinaudojant kažkokiu asmeniniu personaliniu dalyku, pavyzdžiui, pažiūros, politinės, seksualinės pažiūros, rasė, tautybė, lytis lygiai taip pat. Tai būtų, jeigu ryžčiausi išjuokti žmogų vėlgi, galbūt viešai visiems girdint dėl jo pažiūrų politinių, seksualinių pažiūrų, galbūt menkindamas lyties kažkokius tai klausimus tai, kas susiję su tuo žmogumi.
Na, o mobingo formuluotė yra tokia trumpa konkreti, paprasta sakant, kad mobingas yra intensyvus, besikartojantis ir ilgai trunkantis psichosocialinis žmogaus terorizavimas. Na ir tas reiškinys, jis vyksta kažkokioje socialinėje sistemoje. Kadangi dažnai apie mobingą kalbame darbo aplinkoje, na, tai čia būtų organizacija, darbo aplinka ir žmonių bendruomenė.
----
Visas pokalbis - laidos įraše.
Laidą „Ofiso dramos“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 20.30 val. per Marijampolės televiziją.
@mediammmlt
www.marijampoles.tv