Šiandien su darbo teisės advokate Evelina Trukšiniene kalbėsimės apie daugybę darbo santykių niuansų bei dalykus, kuriuos normalizuoja, bet to daryti neturėtum.
- Evelina, ką pastebi, kokiose situacijose žmonės patys pasimauna, tarkime, susigundo, kad gaus keliais šimtais eurų daugiau, bet neįvertina su tuo susijusių rizikų ir grėsmių?
Dažniausiai gal pasitaikantis atvejis, kai žmogus susitaria dėl konkretaus atlyginimo, bet darbo sutartyje, pavyzdžiui, būna įrašytas minimumas. Ir tada darbdavio paklausia, o tai kaip čia? Mes susitarėm dėl didesnio atlyginimo, kodėl čia minimumas ir darbdavys jam atsako, tu nesijaudink, mes tau kitą dalį išmokėsime priedais ir premijomis, tikrai tikrai gausite kiek susitarėme ir po to, kadangi tos sumos nebūna įrašytos į darbo sutartį, atsitinka taip, kad ar išeinant iš darbo, ar jau darbo metu, pradeda arba mažiau mokėti, arba nemokėti tų sutartų priedų. Žodžiu sutartų priedų. Ir tada gaunasi, kad tenka įrodinėti, dėl ko iš tikrųjų žmonės susitarė. Aišku, būna, kad ir neišmoka tų pinigų. Labai dažnas atvejis. Būna, kad susitaria, pavyzdžiui, konkrečią sumą, bet įrašo visai kitas sumas arba būna tuo atvejų, kai, tarkim, pasiūlo, kad nesudarinėkime darbo sutarties, sudarinėkime paslaugų sutartį, čia bus mums mažiau mokesčių, tau daugiau į rankas pinigų, bet tada žmogus praranda visas darbo kodekse numatytas garantijas. Reikėtų, ką susitarėm, tą ir įrašyti į darbo sutartį.
- Išgirdau apie priedus ir kad dalis atlyginimo išmokama priedais, jeigu tai yra sutartyje nurodyta tais skaičiais, kaip mes ir susitarėme, tai su tuo yra viskas tvarkoje?
Čia visiškai rekomenduotina darbuotojų atžvilgiu taip daryt. Darbdaviams nėra tai labai naudinga. Jiems geriau turėti priedus kažkokiam atskirame dokumente, ką iš principo dažniausiai visi ir turi, ne visi, bet dauguma turi, dėl to, kad jie tada gali tuos priedus laisvai keisti be darbuotojo sutikimo. Dar darbuotojui naudingiau nusirodyti konkrečius priedus arba konkretų dokumentą su numeriu, su data, pagal kurį bus skaičiuojami tie priedai. Bet tai labai reti atveji, tiesą sakant, praktikoje, kad matyčiau, kad taip ir būtų daroma.
- Pakalbėkime apie darbo sutartis, kokiais atvejais yra būtina pasirašyti darbo sutartį, nes tai yra darbo santykiai ir jokia kita sutartis yra negalima?
Darbo santykiai turi savo tam tikrus požymius. Pirmas požymis yra pavaldumas. Tai reiškia, kad aš darau kažkokią paslaugą arba kažkokį darbą, kai man kažkas vadovauja, tai pavaldumas. Tada, kai paklūstu kažkokiai tvarkai. Man pasako, tu turi ateiti aštuntą, išeiti penktą, naudoti tokias ir tokias priemones ir taip toliau. Tų pačių priemonių suteikimas irgi yra vienas iš darbo santykių požymių. Taip pat, kai nereikalaujama konkretaus rezultato. Pavyzdžiui, tarkim, jeigu pagal paslaugų sutartį man padarysi tą ir tą, ir mes baigiam santykius, tai darbo sutartis yra tokia, kur tiesiog reikia vykdyti nuolatos tą pačią funkciją ir rezultato nėra. Jeigu yra visi šitie darbo santykių požymiai, be abejo, reikia sudarinėti darbo sutartį, o ne paslaugų sutartį. Ne siekti sutaupyti mokesčių būtent sudarant paslaugų sutartis.
Ir dar vienas labai turbūt svarbus momentas, kad dažnai prieš sudarant darbo sutartį darbuotojai pasako, tai mes dabar darysim mokymo sutartį, jus truputėlį pamokysim, ateisit pas mus pasimokyti, mes tau nieko nemokėsim ir po to, jeigu matysim, kad viskas gerai, mes tada sudarysime darbo sutartį, tai irgi tokie dalykai negalimi. Čia yra darbo santykiai, pasibandymui yra skirtas tas išbandymo laikotarpis ir ten galima nuspręsti, ar darbuotojas tinka, netinka, jį kažkiek apmokyti ir taip toliau. Prieš darbo santykius mokymai neturėtų būti.
--
Visas pokalbis - laidos įraše.
Laidą „Ofiso dramos“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 20.30 val. per Marijampolės televiziją.
www.marijampoles.tv