Artėjant didžiosioms metų šventėms pakalbėkime apie kiaušinius, tiesa, ne apie Velykinius margučius, o erelių. Jūrinių erelių kiaušiniai yra baltos spalvos ir maždaug žąsies dydžio, sveria apie 120 g. Mūsų stebima jūrinių erelių pora jau įpusėjo savo dėties inkubacijos periodą, o jaunoji erelių karta pasaulį turėtų išvysti apie balandžio vidurį. Pasikeisdami poros nariai kruopščiai šildo kiaušinius, tačiau naktį visada lizde lieka patelė. Patinas kartais atneša žuvį į lizdą, tačiau dažnai paukščiai pasimaitina savarankiškai, kai gauna „laisvų“ valandų nuo tupėjimo lizde. Perėjimo periodas yra jautrus daugeliui paukščių, todėl bet koks jų trikdymas gali būti pražūtingas. Lietuvoje atliktų daugiamečių tyrimų duomenimis, prie kurių reikšmingai prisidėjo ir muziejaus ornitologai, apie 63 % erelių porų kasmet veisiasi sėkmingai ir išaugina jauniklius. Tad kokios gi natūralios ir žmogaus sukeltos priežastys lemia nesėkmingą jūrinių erelių perėjimą?
1. Kadangi jūriniai ereliai yra ankstyvi perėtojai, neretai jų dėtys žūva dėl žmogaus ūkinės veiklos prie lizdų. Nors aplink jūrinių erelių lizdavietes draudžiami pagrindiniai miško kirtimai 200 metrų spinduliu, o visi kiti miško kirtimai ir medienos ištraukimas šioje zonoje draudžiami nuo vasario 1 d. iki rugsėjo 1 d., tačiau yra ir išimčių. Sanitariniai miško kirtimai, vadinamieji „pasimalkavimai“, o taip pat miškasodis neretai tampa pražūtingi šiems paukščiams. Palikti be priežiūros kiaušiniai gali būti sunaikinki varninių paukščių ar tiesiog sušalti.
2. Dėčių žūčių priežastimi gali būti iš pirmo žvilgsnio nekalta pramoga - rekreacija. Pastaruoju metu daug žmonių lankosi gamtoje, keliauja, neretai ir atokiais miško kampeliais, važinėja keturračiais. Dabar ypač populiarus yra ragų rinkimas. Šiuo jautriu ereliams periodu aptikus jų lizdą, reikėtų kuo greičiau pasišalinti ir netrikdyti perinčių paukščių!
3. Nesėkmingą jūrinių erelių perėjimą gali lemti ir gamtinės sąlygos. Permainingu, šaltu ir sniegingu oru, ypač šiaurinėse šalyse, tokiose kaip Grenlandija, Isladija, gali žūti nemažai kiaušinių.
4. Nesėkmingo perėjimo priežastimi gali būti vieno iš poros nario patirtis (jauni paukščiai dažniau veisiasi nesėkmingai), žūtis, o taip pat vidurūšinė konkurencija. Kaimyninėje Latvijoje kamera užfiksuotas atvejis, kai svetima patelė sulesė vienos poros kiaušinius.
Filmuotoje medžiagoje galite stebėti kaip vieną rytą prisnigo, tačiau erelių dienotvarkės tai nesutrikdė iki to momento, kuomet netoli lizdo pasigirdo žmonių balsai. Sunerimusi patelė paliko lizdą ir 20 minučių negrįžo.
Palinkėkime šiai erelių porai sėkmingai susilaukti jauniklių!