KVIEČIAME GYVAI STEBĖTI TIESIOGINĘ TRANSLIACIJĄ IŠ JŪRINIŲ ERELIŲ LIZDO
Tai pirma transliacija Lietuvoje iš šios paukščių rūšies lizdo, nors kaimyninėse šalyse jos vyksta jau daugiau kaip dešimt metų. Transliaciją pristato Ornitostogų komanda bendradarbiaudama su Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejumi bei Lietuvos ornitologų draugija. Visa surinkta medžiaga apie paukščių veisimosi biologiją ir ekologijos ypatumus bus panaudota moksliniais tikslais - rengiant leidinį „Lietuvos fauna. Paukščiai“ ir atskiras mokslines publikacijas apie šias rūšis.
Trumpai apie šią erelių porą, kurios veisimosi teritorija yra Prienų rajone, o pagrindiniai medžioklės plotai - žuvininkystės tvenkiniai. Jūrinių erelių pora dar 2005 metais į šią teritoriją buvo priviliota muziejaus ornitologų iškeltu dirbtiniu lizdu, skirtu šiems paukščiams. Per beveik dvidešimt metų jau pasikeitė ne vienas erelių poros narys, buvo pakeisti keli lizdai, tačiau gera teritorija išliko užimta iki šių dienų. Stebimas natūralus, dar 2020 metais pačių paukščių sukrautas lizdas yra senoje drebulėje. Nuo tada paukščiai lizde sėkmingai peri ir kasmet išaugina vieną ar du jauniklius. Šiais metais poros patelė pirmą kiaušinį padėjo jau kovo 4 dieną, o pilnoje dėtyje yra du kiaušiniai.
Apie jūrinį erelį:
1. Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) yra vienas didžiausių Eurazijos vidutinių ir šiaurinių platumų dieninių plėšriųjų paukščių. Kūno ilgis - 69-92 cm; patinų kūno masė - apie 4 100 g, patelių - 5 500 g; išskleistų sparnų tarpugalis - 200-245 cm.
2. Monogamas. Perėti pradeda ne anksčiau kaip ketvirtaisiais arba penktaisiais gyvenimo metais, tuomet pilnai įgauna suaugusio paukščio apdarą. Ilgiausia žinoma gyvenimo trukmė laisvėje yra 36 metai.
3. Mūsų šalyje įsikuria įvairaus tipo miškuose šalia tinkamų vandens telkinių. Lizdus krauna medžiuose. Vasario pabaigoje - kovo mėn. deda 1-3 baltus kiaušinius. Abu poros nariai pasikeisdami peri 36-38 dienas. Jaunikliai lizduose auga 70-90 dienų.
4. Minta daugiausia žuvimis ir vandens paukščiais, rečiau įvairaus dydžio žinduoliais, taip pat kritusiais gyvūnais, ypač žiemą.
5. Dėl sąmoningo naikinimo ir intensyvaus pesticidų naudojimo XX a. viduryje daugelyje Europos šalių jūrinių erelių populiacija buvo sumažėjusi, o didelėje arealo dalyje šie paukščiai ir visai išnyko.
6. Lietuvoje XIX a. viduryje jūrinis erelis dar buvo įprastas, o vėliau iki XX a. vidurio įprastai laikytas jau neperinčiu. Manoma, kad ir po XX a. vidurio šalyje galėjo perėti pavienės poros, tačiau tokių įrodymų nebuvo. Pirmosios perinčios jūrinių erelių poros Lietuvoje aptiktos tik 1985-1987 m. Vėliau šalyje perinčių porų skaičius vis didėjo. Dabartinė jūrinių erelių populiacija vertinama apie 200 porų. Rūšis saugoma nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu, įtraukta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą,
Filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kaip kiaušinius šildantis poros patinas keičia perėjimo pozą, varto kiaušinius, tvarko gūžtą, o vėliau jį pakeičia patelė.
Tiesioginę transliaciją stebėkite: www.ornitostogos.lt
Transliaciją remia: Transtira - logistika ir transportas