XIX a. Kaunas buvo paverstas viena iš Rusijos imperijos pirmosios klasės tvirtovių. Žemieji Šančiai virto didžiausiu tvirtovės kariniu miesteliu. Šančiuose iki Didžiojo karo buvo spėta pastatyti daugiau kaip pusketvirto šimto tvirtovės reikmėms tarnavusių pastatų, kurių dalis naujai tarnauja šiuolaikiniams visuomenės poreikiams.
Karinis miestelis, kraštovaizdyje išsiskyręs raudonų plytų statiniais, buvo statomas abipus naujai nutiestos susisiekimo arterijos, dabartinės A. Juozapavičiaus prospekto. Miestelyje įsikūrė du pėstininkų pulkus talpinę ir aptarnavę objektai - dviejų-trijų aukštų kareivinės, mūriniai ir mediniai karininkų gyvenamieji namai, ligoninės, pirtys, arklidės, maisto sandėliai, kepykla, gaisrinė, balandžių pašto stotis ir kitos būtinos įstaigos. Kiek toliau nuo miesto centro nutolusioje karinio miestelio dalyje įsikūrė artilerijos brigada - čia taip pat buvo pastatyta trejetas triaukščių kareivinių, keletas mūrinių ir medinių pastatų karininkams, vadovybės pastatas, skalbykla, ceikhauzas (ginklų sandėlis), aštuonetas arklidžių.
Rekonstruojant šiuos pastatus, daugelyje buvo išsaugotos išlikusios laiptinės, autentiškos raudonų plytų sienos, dalis perdangų. Kvartalo rekonstrukcijos metu karininkų pastatas buvo įjungtas į naujo prekybos centro struktūrą, išlaikant saugotinus elementus. Stambūs kareivinių pastatai pritaikyti biurams, dalyje įkurtos gyvenamosios patalpos. Arklidžių pastatai buvo rekonstruoti į butus ir naujo vaikų darželio bei mokyklos patalpas.
Kūrybinė komanda: Gediminas Šulcas, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Dalia Vyskupaitytė.
Daugiau: www.bernardinai.lt/pastatai-t..., www.bernardinai.lt/ciklas/pas....
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.