Saulius Petreikis - Birbynė, Gediminas Žilys - Kanklės Eisva Mudu
Kviečiu pamatyti mūsų naujausią koncertinį-dokumentinį filmą „Laisvė šaukia".
Watch our newest concert-documentary "Freedom is Calling":
/ sauliuspetreikis
Jūsų patogumui koncertą galite pamatyti ir kitose platformose:
bit.ly/Laisve_cinema
bit.ly/Laisvė_tiketa
www.sauliuspetreikis.com
www.ltinstrumentai.lt
Paremkite mūsų veiklą -www.sauliuspetreikis.com/parama
Support us - www.paypal.me/sauliuspetreikis
Patreon - / sauliuspetreikis
Follow Saulius Petreikis
Facebook / sauliuspetreikismusic
Instagram / saulius.petreikis
Twiter / spetreikis
KZread / @sauliuspetreikis
♫ Buy physical CD/LP at sauliuspetreikis.bandcamp.com or www.sauliuspetreikis.com
♫ Listen on Spotify, Deezer, Tidal, Apple Music, Pakartot etc. open.spotify.com/artist/0RPkt...
www.deezer.com/en/artist/8810474
/ saulius-petreikis
Birbynė
Birbynė is an authentic Lithuanian wind musical instrument distinct in its gentle sound. It is a single or double-reeded aerophone which may or may not have a mouthpiece. Birbynės were made of wood, bark, horns, straw or goose feathers. Sound is being produced by blowing and thus movig the reed. To control the pitch of a sound, from 3 to 6 holes were made along the body of the instrument.
Birbynės were very popular among herdsmen, who used it to give signals, play songs or dance tunes etc.
The earliest versions of birbynės were made of straw, feathers or willow. Later on the instruments evolved into two new types. First one - sekminių rageliai - were used during spring festivities. The latest modification of the instrument, diatonic birbynė, could be used to play a more complicated melodies in a double tonality.
Kanklės
Kanklės is a traditional Lithuanian folk string instrument. The sound is being produced by covering (muting) unnecessary strings with one hand while playing and plucking the other strings with the other hand‘s fingers.
This instrument was quite popular not only in Lithuania, but in several nearby countries, where it went by a distinct name: Latvia (kuokle), Estonia (kantele) and Northern Russia (gusli). Although the name was not the only thing different about these instruments - depending on the country they also had a unique form, number of strings, were made and played differently. Usually it was a solo instrument, but it would also sound well in ensembles (along with the leading violins, bass-playing string instruments and rhythmic percussion instruments).
Kanklės was popular in all Lithuania except for one region - Dzūkija. The oldest instruments that can now be found in the museums had from 5 to 12 strings. In Northern Lithuania 5-7 string kanklės were used to play sutartinės. Musicians would play at the crack of dawn or during sunset, because the time when darkness and light change places believed to be sacral. In Žemaitija, Suvalkija and Aukštaitija kanklės were played for dancing. In the description of festive traditions “Svotbinė rėda” author A. Juška claims that kanklės were used to accompany singers during weddings. So this is fair to say, that this instrument was not only played solo, but also helped an ensemble create a harmonious sound.
In Lithuania tradition of playing kanklės started fading away after the popularization of hand-pumped instruments.
Kanklės - tai tradicinis, styginis lietuvių liaudies muzikos instrumentas. Jo garsas išgaunamas vienos rankos pirštais uždengiant (nutildant) nereikalingas skambesiui stygas, kitos rankos pirštais užgaunant laisvas stygas. Skambesio paįvairinimui naudojami dengiančios stygas rankos pirštai.
Kankliuota Lietuvos, Latvijos (kuokle), Estijos (kannel ), Suomijos (kantele) ir Šiaurės Rusijos (gusli) teritorijose. Kanklės šiuose regionuose skiriasi gaminimo būdu, forma ir stygų skaičiumi, kankliavimo būdais. Kankliuodavo dažniausiai pavieniui, bet kanklės pritapdavo ir kapelose (kartu su melodiją vedančiais smuikais, bosuojančiais styginiais ir ritmą palaikančiais mušamaisiais).
Kanklės buvo paplitusios visoje Lietuvoje, išskyrus Dzūkiją. Seniausi muziejuose esantys instrumentai turi 5-12 stygų. Šiaurės Rytų Lietuvoje 5-7 stygų kanklėmis kankliuodavo sutartines. Kanklininkas skambindavo dienai auštant arba temstant - sakraliu laiku, kuomet pereinama iš tamsos į šviesą ar atvirkščiai. Žemaitijoje, Suvalkijoje ir Aukštaitijoje kankliuodavo šokiuose, A. Juškos vestuvių aprašyme „Svotbinė rėda“ kankliavimas minimas kartu su dainavimu - tikėtina, kad kanklėmis pritardavo dainoms. Kanklės - ne tik solinis, bet ir harmonijai užpildyti tinkamas instrumentas.
Lietuvoje kankliavimo tradicijos sunykimas sutapo su dumplinių instrumentų įsigalėjimu.