Skiriama Juozui Lukšai - Daumantui
1921 - 1951
Iš knygos
"Laiškai mylimosioms"
LAUK MANĘS!
Lauk manęs, aš sugrįšiu
Bet lauk labai!
Lauk, kai lietus krinta
Pilkas, liūdnas ir sunkus.
Lauk, kai sniego audros dūksta
Ir kai vasara sužėri.
Lauk, kai kiti jau seniai
Nuo laukimo pavargo.
Lauk, kai iš toli
Tavęs laiškas nepasiekia,
Ir kai nieks daugiau šioj žemėj
Laukti nebegali...
Lauk manęs, aš sugrįšiu,
Išdidžiai, šaltai,
Kai kiti Tau sako:
„Tu lauki be tikslo".
Kai draugai mano atminimui
Liūdni prie langų sėdas
Ir rūgštų vyną geria...
Tu tik jo negerk! Dar palauk!
Drąsi, stipri,viena-
Lauk manęs, aš sugrįšiu
Nors mirtis ir tyko.
Nieks suprasti negali,
Kad Tavo išdidus laukimas
Man išgelbėjimą neša.
Tik Tu ir aš težinom,
Kas mane gyventi skatina,
Nes Tu, kaip niekas kitas,
Manęs laukti gali.
Eilėraštis, rastas tarp laiškų Nijolei Bražėnaitei - Lukšienei.
Balsas: Agnė Sabulytė
Garsas ir vaizdas: Mantautas Krukauskas
Tekstas: Juozas Lukša - Daumantas „Laiškai mylimosioms“
Nuotrauka: Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos fondas