Priedainis:
Remi, remi ką darai, ka veiki,
Remi remi, ką darai laikas keltis
Remi remi, ką darai užteks keiktis
Remi remi, ką darai laikas keltis
Batai jo odiniai, kepurė kreivai,
Kai eina per kaimą, visi traukiasi tyliai,
Vaikai už tvorų slepiasi, šunys ima kaukti,
Bet kai Remis linkteli, saulė ima šviesti.
Šautuvas per petį, bet tai tik šiaip sau,
Nes vilkai miške jau seniai žino geriau,
Nedrįskit trukdyti, Lopas čia viršūnėje,
Šiame ramybėje, jis viešpats neabejotinai.
Auštant rytui, Remis keliasi su saule,
Šeria gyvulius, tikrina laukus, tada laikas pramogom,
Sėda ant dviračio, keliauja purvu,
Veide šypsena, niekada nepasiduoda sunkumui.
Priedainis:
Remi, remi ką darai, ka veiki,
Remi remi, ką darai laikas keltis
Remi remi, ką darai užteks keiktis
Remi remi, ką darai laikas keltis
Kaime šnibžda istorijas apie jo galybę,
Kaip kartą su meška susidūrė ir meška pajuto baimę,
Jis kaimo kalba, širdis kaip auksas,
Bet neteisingai elgiesi, ir lieki vienas.
Jo rankos sukietėjusios, bet siela lengva,
Vakare prie laužo jis draugas nakčiai tampa,
Su gitara dainuoja liaudies dainas,
Ir akys jo žiba, kaip žvaigždės danguje.
Senoliai sako, „Jis velnias ir šventas“,
Gali tave žavi šypsena arba žlugti per akimirką,
Bet giliai širdyje jis paprastas kaip mes,
Laimę rado po senu ąžuolu tiesiog.
Priedainis:
Remi, remi ką darai, ka veiki,
Remi remi, ką darai laikas keltis
Remi remi, ką darai užteks keiktis
Remi remi, ką darai laikas keltis
Posmas 3
Kai Remis turgų pasiekia, tai kaip karaliaus paradas,
Žingsniu jis pasipūtęs, su languota marška dėvėta,
Perka šviežius vaisius, prekiautojai linkčioja,
Nes kai Remis džiaugiasi, tai tarsi Dievo dovana.
Kišenės pilnos pinigų, bet širdis dar pilnesnė,
Jis turi šunį Reksa, tikrą nenuoramą draugą,
Bet kartu jie klaidžioja, kaip legendinė pora,
Kaimo laukuose, be jokios naštos.
Kartą išgelbėjo katę iš aukšto medžio,
Visi kaimiečiai džiūgavo, mergaitė net verkė,
Jam mirktelėjus ir paglostžius galvą,
„Nesijaudink, mažute, katė turi devynias gyvybes,“ jis pasakė.
Žodis jo šventas, pasaulyje pilname abejonių,
Jei Remis pažada, jis niekada nenuleis rankų,
Jis tarsi uola audroje, upės srovėje,
Gyvenimą iš širdies gyvena, jis išpildo savo svajonę.
Posmas 4
Kaimo meras ateina pas jį patarimų,
Kai politika tampa klampu ir reikia gero žodžio,
Remis sėdi ant verandos, geria naminį,
Sako, „Būk tiesus, ir visi supras“.
Jis nesiekia turtų, nei šlovės garsios,
Tiesiog paprastas žmogus, su galingu vardu,
Bet kai bėda iškyla ir dangus pradeda griūti,
Visada Remio Lopo kviečia pagalbos.
Kaimo jaunimas jį mato kaip vadovą,
Moko juos žvejoti, veda keturračiu,
Jis tėvas, kurio jie ieško, brolis, kurio reikia,
Kaimo sode jis stipriausias grūdas.
Jis rengia kepsnius, kur susirenka visas kaimas,
Su juoku, muzika, ir būgnų ritmu,
Po žvaigždėtu dangumi, prie laužo šilumos,
Remis Lopas yra žmogus, kurį visi gerbia.