Kiškis žvėris gąsdina, miške verda kovos,
Bijo ne vilko, bet lapei grumtynes ruošia, kad negalėtų išlipti iš lovos.
Meška drebės, o lapės draugai,
Medžių tankmėj slėpsis, kai pasirodys kiškio draugai.
Briedis šneka su stirna, lapės planą krimta,
Medžiai, tylios kregždės, nes draugystės nekrenta.
Kiškio bruzdėjimo, tankynės, nepagautas,
Viską atlaikys, kol lapė savo draugus renka.
Priedainis:
Kiški piški, kur tu.
Biškį biškį turtų,
Biškį biškį burtų.
Kiški piški, kur tu.
Lapė šurmulyje, grumtynės, dainos skamba,
Kiškis lapei paslaptis, kai meška į spąstus krenta.
Lapės planai, šie žygiai, niekad nesibaigia,
Kiškis, kaip riteris, visus stebina kaip Džastinas Byberis.
Vilkas užgriuvo, tačiau kiškis jį apeina,
Lapei pėdos dega, bet jis visko matęs.
Meška šurmulyje, kiškio garsas tvirtas,
Medžių tankmėje slepiasi, niekad nebūna silpnas.
Meška, lapė, šurmulys, visada draugė,
Lapė šneka medžių tankmėj, paslaptingai laukia.
Kiškis už medžio, nes mėgsta melą ragauti,
Niekas jo niekada nesugebėjo pagauti.
Medžių lapai skleidžia, lapės takai visad žavūs,
Kiškis su turtu, burtai neskubina, trapūs.
Meška nebijo lapės, bet nesipainioja ant tako,
Miško grožis klęsti, lapei miško jėgos sako:
Priedainis:
Kiški piški, kur tu.
Biškį biškį turtų,
Biškį biškį burtų.
Kiški piški, kur tu.
Lapė prie medžio, miško tankmėj pėdų takas,
Kiškis nepasimeta, laksto kaip patrakęs.
Lapė nedraugė, pikta, klastinga, baisi, jai ragas,
Kiškis džiaugiasi, jo nepagaus, faktas.
Lapės draugai, vilkas, bebras, meška, tauras,
Kiškis, visada ramesnis, tvirtai stebina mauglius.
Medžiai grėsmingi, meška, lapė, dangus kiauras,
Kiškis miške gyvena, bėga, miega, bėgioti nesiliauja.
Priedainis:
Kiški piški, kur tu.
Biškį biškį turtų,
Biškį biškį burtų.
Kiški piški, kur tu.
Medžių giesmės tankios, takais skamba švelniai,
Kiškis su švelnumu, visur bėga greitai.
Meška su lape, medžiais slenka nakčia,
Kiškis, švelnus ir tvirtas, juos stebi paslapčia.
Miško grožis tyli, medžiai, kregždės pakyla,
Kiškis su lape ne draugai, su meška nesipyksta.
Medžių paslaptys, kiškis kaip visada praslysta,
Baimės grožis, medžiais slenka, kuria draugystę.
Priedainis:
Kiški piški, kur tu.
Biškį biškį turtų,
Biškį biškį burtų.
Kiški piški, kur tu.
Medžiai ir meška šurmulyje, garsiai šneka,
Kiškis su lape verda, paslaptys nedega.
Miško tankmė be draugų, bet kiškis nekrenta,
Čia labai nesaugu, bet varnas varnui akies nekerta!
Lapė su meška, draugai, visada griauna,
Kiškis miške verda, renka chebrą, kariauja.
Medžiai ir draugai, iš gretimo miško atkeliauja,
Intrigos ir dramos niekada nesiliauja.
Priedainis:
Kiški piški, kur tu.
Biškį biškį turtų,
Biškį biškį burtų.
Kiški piški, kur tu.
Medžiai su meška šneka, sako: Nelįsk tu prie kiškio,
Užteks, gana. iš jo tyčiotis.
Meška atsako: Man pochui viskas yra,
Dėjau aš ant jo, dar parėk ir apmyšiu.
Kiškis džiaugiasi, suka antrą ratą,
Nes pagaliau rado sąjungininką.
Kuris turi amunicijos ir granatą,
Intuicijos neužteks, teks eiti į karą.
Priedainis:
Kiški piški, kur tu.
Biškį biškį turtų,
Biškį biškį burtų.
Kiški piški, kur tu.
Pažiūrėkit kas čia daros,
Kiškio karas duoda garo.
Medžiai su meška kapojas, tankai rujoja,
Kiškis su lape, vienas kitą medžioja.