Senasis Vilnius gyvas daugelio dailininkų darbuose - miesto ir gamtos peizažuose, vilniečių portretuose, eskizų albumuose. Tačiau tik keletas iš tikrųjų rūpinosi dailės palikimo išsaugojimu. Vienas tokių - Boleslovas Mykolas Ruseckas. Minint 200-ąsias dailininko gimimo metines verta prisiminti ne tik jo kūrybą, bet ir visuomeninę veiklą. Visą gyvenimą skyręs dailei, šiandien jis mums suteikia progą pažinti visą XIX a. Lietuvos dailės istoriją.
Boleslovas Ruseckas gimė 1824 m. Romoje žymaus dailininko Kanuto ir žydų kilmės Antaninos, atsivertusios į krikščionybę neofitės, Ruseckų šeimoje. Pasak LNDM Vilniaus paveikslų galerijos parodų kuratorės Gabijos Kasparavičiutės-Kaminskienės, nors detalesnių žinių apie ankstyvąją jo vaikystę nėra, žinoma, kad būdamas septynerių kartu su tėvais, broliais ir seserimis persikėlė į Vilnių. Itališką vaikystę pakeitė carinio režimo represuojama aplinka.
Vilniuje B. Ruseckas turėjo galimybę iš arti pažinti dailininko profesiją, stebėjo dirbantį tėvą, o netrukus ir pats pradėjo piešti. „Neabejojama, kad Boleslovo meninis talentas atsiskleidė gana anksti, dar mokykliniais metais. Pirmąsias dailės pamokas Boleslovas gavo namuose, o vėliau ir bajorų institute, kuriame dėstė ir tėvas Kanutas.
Iš tėvo jis mokėsi kopijuodamas jo tapytas drobes, kartu vykdavo tapyti gamtos paveikslų. Jie kartu praktikavosi, jiems norėjosi dirbti dviese. Prieš Boleslovui išvykstant studijuoti, kai kuriuos bažnyčių meninius užsakymus Kanutas perdavė atlikti savo sūnui. Manoma, tėvas norėjo, kad tokiu būdu sūnus užsidirbtų ateities studijoms“, - apie ypatingą tėvo ir sūnaus ryšį pasakoja G. Kasparavičiutė-Kaminskienė.
Išlikę ankstyvieji dailininko albumai byloja apie jo jautrumą Vilniui: „Yra išlikę gana gausūs eskizinių piešinių albumai, kuriuose, kaip manoma, gali būti vienas ankstyviausių jo piešinių - dar vaikiška ranka nupieštas arklys. Vėliau tuose albumuose jis vaizdavo Vilniaus miesto svarbius objektus, kuriuos atpažįstame ir šiandienos Vilniuje: Neries krantinę, Gedimino pilies kalną ir bokštą, Šv. Onos bažnyčią, Pilies gatvę.
Vilniaus vaizdavimas buvo ne tik fizinės aplinkos fiksavimas, bet ir savotiška rezistencinė nuostata. Kopijuodamas romantizmo idėjomis persmelktus tėvo darbus, Boleslovas paveldėjo patriotines pažiūras. Todėl piešiniuose randame lietuviams ir Vilniui svarbių objektų vaizdavimų.“
Pasak G. Kasparavičiutės-Kaminskienės, ankstyvųjų albumų piešiniuose galima pastebėti paties dailininko raidą. „Laikui bėgant, versdami albumo puslapius, matome progresą, kaip jo piešiniai tobulėjo“, - sako ji.
Kūrybinė komanda: Kostas Kajėnas, Lukas Karčiauskas, Ugnė Gavelytė.
Daugiau: www.bernardinai.lt/gyvenimas-....