Šiuo metu energetikos kainoms kylant į neregėtas aukštumas, žmonės pradeda ieškoti įvairiausių būdų kaip sutaupyti. Ir dažnu atveju net pamirštama, kad yra tokia energetikos rūšis kaip biomasė iš energetinių augalų. Energetinių augalų derėjimo potencialas yra kelis kartus didesnis nei šiaudų kiekis, liekantis nuėmus javus ar rapsus. Iš vieno hektaro kasmet galima gauti net 30 tonų sausos masės. Nieko nuostabaus, kad kaskart vis daugiau ūkių būtent energetinių augalų plantacijose įžvelgia galimybes patenkinti augančią biomasės paklausą.
LAMMC Žemdirbystės instituto eksperimentiniuose laukuose auginami įvairūs šiltųjų kraštų energiniai augalai. Mokslininkai tiria šių didžiųjų žolinių augalų gebėjimą prisitaikyti prie šaltesnio klimato, o nuėmus jų derlių, įvertina energetinį potencialą - kiek šilumos galima gauti iš tam tikro ploto vieneto.
Šiame reportaže apie tai, AB „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė Dr. Gabrielė Pšibišauskienė kalbino LAMMC instituto vyriausiąją mokslo darbuotoją Dr. Vitą Tilvikienę, bei per parodą Vokietijoje, Rostoko universiteto mokslo darbuotoja Wiebke Shlich.
Wiebke Shlich vertimas:
Atliekame eksperimentą ir norime sužinoti, ar kukurūzus galime, pavyzdžiui vietoj jų biodujoms naudoti avižas ir lubinus. Pažiūrėti, ar tai tokios pat kokybės kaip kukurūzai, skirti biodujoms gaminti. Taigi, mes tai pasėjome kovo mėnesį ir nuimame derlių, kai vis dar žaliuoja. Viską supjaustome ir sumaišome. Po to vežame į biodujų stotį ir pabandome išsiaiškinti, eksperimentuojame, ar tai yra tokios pat kokybės biomasė kaip ir kukurūzai.
Chapters:
00:00 Įžanga. AB „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė.
02:45 LAMMC instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Dr. Vita Tilvikienė.
16:58 Rostoko universiteto mokslo darbuotoja Wiebke Shlich.