Mūsų straipsnis kaip dirbti nuotoliu iš bet kurios pasaulio vietos: augustinas.net/kaip-dirbti-is-uzsienio-per-atstuma-22087 Kaip pradėjome skaitmeninio klajoklio gyvenimą 2017 m.: augustinas.net/skaitmeninis-klajoklis-mano-naujas-gyvenimas-9642

👍šaunuoliai. Labai faina

Puiku, informativu, idomu 🙂👍

@azkeliones

Жыл бұрын

Dėkui!

Labai įdomu! Kuriose srityse dirbate jei ne paslaptis?

@azkeliones

Жыл бұрын

Dėkui! Apie savo veiklas plačiau rodome šiame video: kzread.info/dash/bejne/pHp9xcmcqai-g84.html

@mariusmatulevicius3716

Жыл бұрын

@@azkeliones sitame video nebuvo apie Jusu darba, tik apie veiklas ;)

@azkeliones

Жыл бұрын

Jei "Darbas" turi omenyje darbą pas konkretų darbdavį pagal darbo sutartį - tai tokio ir neturime :) . Bet yra daug veiklų, iš kurių gauname pajamas (pagal paslaugų sutartis ir pan.) ir būtent iš to gyvename - tai dalis tų veiklų irgi parodytos. Sunku nubrėžti ribą tarp darbo, hobio, savanorystės, todėl ir vartojam žodį "veiklos". Daugelis veiklų prasidėjo kaip hobiai, bet dalis jų po metų-kitų ėmė duoti pajamų; kitos veiklos tiesiog leidžia sutaupyti (pvz. savanorystės metu kompensuojamos išlaidos); dar kitos gal atrodė, kad galėtų duoti pajamų, bet taip ir nedavė, tai liko labiau kaip hobiai ar savanoriška veikla; dar kitos davė daugiau pajamų, nei buvo galima tikėtis iš pradžių. Pvz. turiu keliolika tinklapių - iš daugybės, nepaisant įdėto laiko, negaunu nieko, kai kur pardavinėju reklamą, kai kur pardavinėju savo pačių paslaugas ar affiliate, kai kur pavyksta padaryti visokius mainus ir pan. Kiek realiai iš ko pavyksta uždirbti ilgainiui keičiasi. Svarbiausia, kad, viską sudėjus, pilnai užtenka taip gyventi. Turim idėjų ir daugiau veiklų, naujų tinklapių - tik laiko trūksta. Bendrai paėmus, norint dirbti nuotoliu iš viso pasaulio, paprasčiau yra dirbti sau (kaip verslininkui / "freelancer'iui"), o ne pas darbdavį. Aišku, po pandemijos situacija šiek tiek pasikeitė, daugiau darbdavių toleruoja tokį darbą - bet tikrai ne visi, be to, net ir kurie toleruoja, neretai taiko įvairius ribojimus (pvz. tik iš Europos arba kas kažkiek dienų eiti į biurą - nepaisant to, kad pagal darbo pobūdi tai tikrai nebūtų būtina). O kai dirbi sau, jei susirandi pats klientų ir gerai atlieki darbą - tai visai nesvarbu, kur esi. Ypač jei, kaip mūsų atveju, klientai irgi yra iš viso pasaulio, daugelio jų Lietuvoje šiaip ar taip nesusitiktume. Ir, manau, gerai, kai veiklų daug. Nes taip mažiau priklausai nuo aplinkybių - pvz. koronaviruso pandemijos atveju vienos veiklos nustojo duoti pajamų, bet tada liko kitos, iš kurių tuo metu galėjome gyventi. Kai dirbi ne pagal darbo sutartį, svarbu turėti "rezervą" tokiems sukrėtimams: nes čia nėra jokios darbo teisės, paslaugų sutartį galima nutraukti iš karto, jokių išeitinių ir pan. niekas nemokės. Tam irgi labai padeda veiklų diversifikacija.

@mariusmatulevicius3716

Жыл бұрын

@@azkeliones zodziu, bedarbiai, kaip ir as :)))) anyway, dziaugiuosi uz Jus abu, kad darbai leidzia keliauti! Ir nurodysiu jaunesniems Jus kaip pavyzdi! Sekmes dideliausios!!

super. Tik kaip iš kliento pusės, galiu paskyti, kad sumažina pasitikėjimą, kartais nuvilia, jeigu paslaugų pardavėjas negali būti pasiekiamas telefonu, vengia balso pokalbio, o tik atsakinėja raštu. Čia apie tai, kad jums brangu balso pokalbiai keliaujant.

@azkeliones

Жыл бұрын

Čia yra keli niuansai: 1.Bendrai paėmus, šitą sprendžiame naudodami įvairias programėles, pvz. "Skype", "Whatsapp" ir kt. Kalbu ne tik apie pokalbius per šias programėles, bet, tarkime, "Skype" turi ir mokamą versiją, kurią perkame - ta mokama versija leidžia skambinti tarsi iš telefono į telefoną, bet, palyginus su skambučiais iš užsienio, moki labai nedaug (tam tikras valandų skaičius į daug telefonų įeina automatiškai, tarkime, į legalaus Microsoft Office kainą, nes Skype priklauso Microsoft). Galime perskambinti iš tos programėlės - klientui atrodo, kad skambiname iš telefono. Kita vertus, kadangi mūsų klientų daugelis yra iš užsienio, tai ir jie patys labai retai kada norėtų kalbėti "tikruoju telefonu" ir verčiau renkasi "Whatsapp" ir pan. programėles, nes jiems patiems skambinti į užsienį (kad ir į Lietuvą) irgi būtų brangu. 2.Apskritai, kiek pastebėjome dirbdami "sau", klientai būna dviejų rūšių - "susirašinėjimo žmonės" (el. paštu, ar programėlėse) ir "telefono žmonės" - pirmieji skambina tik kraštutiniu atveju, antrieji beveik niekada nei rašo, nei atrašo - visada skambina. Bent jau mums net ir gyvenant Lietuvoje daug kartų priimtinesni buvo pirmieji. Deja, "telefono žmonės" dažnai kalba ilgai ir ne apie esmę (laiko sugaišti daug daugiau), skambinėja netinkamu metu, nukreipia dėmesį nuo skubesnių tuo metu darbų, nes tiesiog nori pakalbėti. Teoriškai už tai moka, bet praktiškai moka už rezultatą, o pokalbiai telefonu niekaip to rezultato nei pagreitina, nei pagerina. Kiti paslaugų teikėjai, būna, apmokestina "už valandą", bet mes nuo pradžių to vengiame, nes mums patiems tai neatrodo sąžininga (klientui juk svarbu rezultatas - o tą patį rezultatą geresnis specialistas pasiekia tik greičiau; valandos dažnai rašomos "iš lempos"), o dabar jau ir yra pripažinta, kad imti "už valandą" už teisines paslaugas nesąžininga. Na o jei išrašytum paskui "už kiekvieną skambutį" tai ir nekurs santykio su klientu. Taigi, dar ir gyvendami Lietuvoje, kai atsirado daugiau klientų ir jau galėjome ir patys rinktis, "natūraliai" ėmėme tolti nuo potencialių "telefono klientų" - retai atsiliepdavome skambinant nežinomiems numeriams ir pan. (nes jei atsiliepi, 90% atvejų būna arba kažkokios apgavystės, arba kažkas tikisi, kad užduos daug klausimų, o mokėti išvis nereiks, ir vos išgirdęs, kad paslaugos mokamos, padeda ragelį; pamenu, kraštutinis atvejis buvo kai kažkas paskambino vasario 16 d., savaitgalį, 7 val. ryto, pažadino, subėrė kažkokių klausimų, o išgirdęs, kad konsultacija mokama, numetė ragelį :) ). Dar ir todėl tų "telefono klientų" mažiau, nes jie dažniausiai jau nuo pradžių nori užsakyti paslaugą telefonu ir jei nekeli eina kitur. (Pastaba: čia, aišku, rašau ne apie visus vien telefonu norinčius bendrauti (potencialius) klientus, bet, deja, apie tikrai didžiąją jų dalį, o paprasto būdo kaip laiku ir greitai atskirti "probleminius" klientus telefonu neatradome - tą iš esmės gali patikimai padaryti tik jau "užmezgęs santykį", o tada jau vėlu) 3.Tikiu, kad ir paslaugų teikėjai būna "susirašinėjimo žmonės" ar "telefono žmonės", tą matau ir kai perkam paslaugas (vieni atrašo el. paštu, kitiems reikia skambinti). Taigi, galbūt, jei esate telefono žmogus ir norite teikti paslaugas iš užsienio, tai bus kažkiek sunkiau, nors tai irgi tikrai galima apeiti techninėmis priemonėmis, kurios leis turėti "internetinį numerį", kuris pašnekovui veiks taip pat, kaip tikras numeris - t.y. pašnekovas į jį ir skambins, ir iš jo gaus skambučius, nors jus jie pasieks internetu (variantų yra daugiau).

@egleposkiene4517

Жыл бұрын

@@azkeliones tai prarandate telefono žmones, nes jums tik atrodo, kad jie daug kalba. Susirašinėjimui išleisto laiko jūs tiesiog neįvertinate. Aišku nežinau kokia jūsų paslauga. Tekę pirkti iš internetinių svetainių, ir jeigu padarius skambutį neatsiliepia , ir neoerskambina, nelaikau rimtais tokių, nes nekelia pasitikėjimo. Dar blogiau kai nr. susisiekti išvis nėra.

@azkeliones

Жыл бұрын

Taip, pripažįstu, kad dalį potencialių klientų prarandame. Tačiau šiuo metu turime pakankamai ir tokių klientų, kurie patys labiausiai mėgsta bendrauti susirašinėjant. Bendrai, įsivaizduoju, kiekvienas, "dirbdamas sau", prieina tokią kryžkelę. Yra galimybė mėginti maksimizuoti pajamas dirbant kuo daugiau, be laisvalaikio. Tai renkasi tie, kam pinigai, prestižas ir pan. savaime tikslas, tokie dažnai "įsuka" didelius verslus. Bet alternatyva yra, kad ir su mažesnėm pajamom (jei jų jau pakanka) turėti gerokai daugiau laiko, tai yra pvz. dirbti 60% laiko, bet gauti 90% pajamų atsisakant tų darbų, kur reikalingo įdėti laiko ir pajamų santykis blogiausias. Deja, kiek įgavom patirties individualios veiklos pradžioje, "telefoninių klientų" aptarnavimas "surydavo", tarkime 40% laiko, bet atnešdavo tik 10% pajamų. Mūsų paslaugos - pavyzdžiui pilietybės atkūrimas, leidimai gyventi Lietuvoje, paieškos archyvuose, įvairūs teisiniai klausimai ir t.t. Gal tas "telefoninių pokalbių beprasmiškumas" susijęs ir paslaugų pobūdžiu. Pvz. jei būtų kažkas aiškesnio, kaip prekės pardavimas, ar kokia kirpykla - gal klausimai būna konkretesni, žmogus iš karto supranta, kad reiks mokėti. Bet apie teisę daugelis žino mažai, su tokiais klausimais būna susidūrę pirmą kartą gyvenime, tad kalba ne tai, kas aktualu paslaugai ir dar, kažkodėl dar daug kas tikisi, kad teisininkai dirba nemokamai. Deja būdavo ir nemažai, perkeltine prasme, "per pilnatį" skambinančių su visokiom sąmokslo teorijom apie valstybę, kaimynus, "Lietuvoje vis dar siaučiančius kagėbistus", kur akivaizdu, kad nieko nebus ir kt. Taip, el. laišką skaityti irgi užtrunka - bet pats pasirenki, kokiu laiku skaityti (kai yra laiko), permetęs akim automatiškai matai į kurias dalis reikia įsigilinti (nes jos teisiškai reikšmingos), iš karto supranti kur "pilnaties laiškas", be to, daugelis žmonių taip ilgai nerašo, kiek gali kalbėti (gali ir valandą ar dvi kalbėti pasakodamas gyvenimo istorijas, bet net ilgiausią laišką, kokį parašo klientas, paprastai gali perskaityti per 5, maks. 10 min.)